Truputis šalto vėjo
Paskatino mažą plunksnelę
Skristi tolyn.
Gabalėlis rudeniško žvarbumo
Privertė mano laikrodžių
Rodykles eiti atgal.
Abejingas žvilgsnis
Šiltose akyse tik priminė,
Kad jos ten (vis dar) nėra.
Nesvarbu man, kad kartais
Perku ją iš tavęs taip brangiai -
Tarsi žiemos žiedus.
Ir tik kartais mano stalas,
Padengtas ilgesio užtiesalu pilku,
Sulaukia viešnios
(Ne tavęs
Aš laukiu jos)