Bekraštė platybės tiesa, -
bičių medum pertepta
it duonos riekė
močiutės krosnyje kepta.
... be melo ar netiktų pažadų...
Švelniai tyra, -
lyg Eglė Žalčiui ištikima,
vyniojasi vijokliais
bičiulystės vaiski šviesa
per metų verpstus,
išmargintus pokalbių
nuoširdžia gija,
pasiilgimų ir ėjimo greta,
žiūrėjimo į vieną pusę,
kur kertas interesų sąsaja...
Ji be krantų, ilgaamžė
lyg liepa prie kelio
ties senelio troba.
Bičiulystėje šviesos šuorai,
brilijanto tikrumas
ir begalybės pojūtis,
stebint ežero
raibuliuojančius šešėlius...
Sustojam už rankų susiėmę...
Kvepia bičių koriais
ir spindulio švytėjimu.
Pilnatvės tiesa...
13. V. 2004
Oud-Beijerland