Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sukasi aplink didžiulę eglę, apkaišytą senais kaulais, paukščių pulkai, išpešdami iš jos po vieną spyglį. Numestus juos surenka pro šalį migruojamtys ežiai. Pasipustydami savus spyglius jie bėga į šiltesnius kraštus, nei šie pliki laukai ir pasislėpę nuo žmonių laužų klevo lapai... Skuodžia ten kur saulė nusileidžia. Ir vien dėl to, kad ten dangus rodos šiltesnėm spalvom aptaškytas. Traška šakos, lūžtančios nuo jų kojyčių trepsenimo. O eglė stovi vietoje, gailiai žiūrėdama nubėgančius adatų kamuoliukus, lyg savus vaikus išlydėdama. Ir staiga liaujasi diena, horizontas nublanksta prieš besiridinėjantį mėnulį. Visi medžiai užmiega.
O ten toli, kur taip gražiai debesis padabinti žalsva eglės spyglių spalva, miega migruojantys paukščiai. Karts nuo karto išskėtę sparnus, jie šaukiasi namų, kur pirmą kartą išvydo purpurines plunksnas savam lizde, įsirausė giliai į žemę ir perkirto pirmą slieką savo trumpu, bet aštriu snapu. Toli kažkur užkaukė vienišas zuikis.
O visų jų apačioje miegojau aš. Iškišdamas ir vėl įtraukdamas savo kūną, gliaudžiau lazdyno riešutus. Nepaisydamas pasitaikančių juose kirmėlaičių. Kartumas greit praeidavo. Kažkur toli vėl trenkė žaibas ir dar stipriau užsimerkiau, nardydamas savo nostalgiškuose sapnuose. Kažkodėl visų žmonių, kuriuos paslapčia stebėdavau, norėdamas juose įžvelgti kažką tokio, ko dar nebuvau iki tol radęs, akys susiliejo ir tapo vienu didžiuliu, susiraukusiu akies obuoliu. Nuo tol nebeatsimerkiau nė karto, nes žemės grumstai būtų visiškai subadę viską, ką dar turėjau žmogiško.
Koks NUOSTABUS buvo ežiukų kojelių trepsenimas. Žolių čeženimas, rodėsi, įlindo kažkur taip giliai į ausį, kad malonumo banga nusitęsė iki pat užtirpusio kaklo. Ir kokia raudona atrodė tuomet rasa... Dirgino tiktai kiaunės čepsėjimas, vis priartėjantis ir nutolstantis. Bet kai pagaliau sugebėjau prasižioti, pats balso skardumu nubaidžiau plėšriąją kreivaveidę. Man smagu daryti gerus darbus.
Ir kai pagaliau iškapščiau plyšį iškišti savo rankai, čiupau arčiausiai buvusį kelmą ir nuplėšiau nuo jo samanos dalelytę. Myliu gerus darbus!
Bet po to, kai kiaunė nugraužė mano leteną, ežiukas bėgdamas pro šalį ant jos užmynė ir įdūrė, o saulė į visa tai taip atsainiai žiūrėjo, kad jos šviesa atrodė lyg stabdoma aklinai juodos užuolaidos, dingo ir šypsena mano veide,  pradanginusi tas taip mėgstamas senų žmonių nešioti raukšles kaktoje...
2004-05-18 02:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 18:09
nervious
:)o kirmeles skanios?dar nespejau paragaut...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 17:48
Drizzlė Tyla Lu
Rokai, bene grafomanu tapai? :)(:
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą