tu susisukuok siandien graziai.
apsirenk, lyg eitum mirti. duosiu tau juodas kojines,
man rodos seniai visas tavasias ismetem...
duosiu nosinuka.
seniai abu neverkem.
isdazysiu savo blakstienas raudonai, ir tavo irgi
dar pakvepint galiu.
bus grazu. bus grazu verkti vysniu kraujo asarom
prie mudvieju kapo. sveciu kviest?
ateis teta Rozalija atsines siltu bandeliu prie arbatos.
pasakys baigiamaja kalba.
tada ateis teisejas
ir nuteis mus trisdesimciai metu mirti.
as i ji mesiu salta kiausini ir mane turbut isves is sales.
paguldys i karsta pirma laiko ir teks taves palaukti.
kaip manai - mirti geriau dabar, ar kai uzkas i zeme?
gulkis jau. pavargau as klausytis tu verksmingu suksniu
pasigaileti, sklindanciu is sales ir is tavo tecio burnos.
jei galeciau - mesciau dar astuonis simtus kiausiniu
i ta kvaisa teiseja, nejaucianti laiko tekmes
tikejausi bent sesiu desimciu pomirtinio.
manau, dar spesiu uzvalgyt. jau sala ant stalo
mano vistos slauneles. grazi vista buvo.
beveik kaip as.
ei, stai ir tu. nusiimk tas kojines.
kiek gi galima juoda spalva liudinti svecius.