Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







... Kai saulė ims tekėt iš vakarų,
                              Kai žalios klonio dvasios degs savy,
                                O iš pietų į šiaurę veržtis ims visi,
                                      Kam šaltis pragaištingas
                                              Mirtį kelia,
                                      Tada pajus visi Medžėjos
                                        Pragaištingų burtų galią, 
                                        Bet pasistenk surast  ir
                                          Sunaikint auksinę Akį.

                                Kitaip iš degančių laukymių
                              Pakils nauja gyvybė prakeikta,
                            Ir skverbsis į kiekvieną rastą gyvį
                              Ar dvasią nestokojančią gyvumo,
                                      Kol žemėj šioj neliks
                                        Paveldėto gerumo.

Paskutinį sakinį Aramilas ištarė pašnibždom, o nutilęs nudelbė savo žalių akių žvilgsnį į smuklės grindis.
-  Jo.... Čia tai istorija. Vadinasi ji išliko nuo pat didžiojo Karo? – Vilhelmas įdėmiai pažvelgė  į elfą. – Tai kiek tau metų? Juk net mano tėvas tada dar nebuvo gimęs.
Aramilas šyptelėjo. Po to sunkiai atsiduso. Niekad nebūtų pagalvojęs, jog gyvena jau taip ilgai.
-  Na, o tai ką ta Sakmė reiškia? Skamba gražiai, bet jei neklystu, tai čia yra koks nors raktas užslėptas? – Vilhelmas pakėlė prie lūpų taurę, bet pastebėjęs, jog ji tuščia padėjo ją atgal.
-  Taip. Tu teisus. Čia yra paslėpta mintis. Iš tikrųjų čia net ne sakmė. Tikriau čia pranašystė, tačiau nenorėdami gąsdinti žmonių pavadino ją Sakme, – Pasakė Aramilas ir nužvelgė pašnekovą.
-  Taip. Negąsdinti žmonių. Kur gi ne. Tai kam ji buvo išvis reikalinga, jei tikrąją jos esmę žinai tik tu ir dar keli elfai? – skeptiškai metė Vilhelmas.
-  Ją žino ir moka paaiškinti tik dievo Peloro pasiuntiniai. Tik tie, kurie nelaimės atveju sugebės ja pasinaudoti, – Aramilas pasistengė neparodyti susierzinimo.
-  Tai nori pasakyti, jog tu ir esi vienas iš tų išrinktųjų? – Vilhelmas pasilenkė per stalą link bardo. – Tada aš nuo tavęs nesitrauksiu nė per žingsnį. Aš degu iš noro sužinoti kuo viskas baigsis.
Atsakyti į tai Aramilas nespėjo. Jo mintį pertraukė iš virtuvęs atėjęs virėjas. Jis atrodė susijaudinęs, geltoni plaukai prilipę prie kaktos, o rankos sukištos į prijuostę.
-  Mes tavęs nekvietėm. O gal tu atnešei man mano mieliausiojo? – Vilhelmas padarė gestą, tarsi gertų iš nematomos taurės.
Virėjas nieko neatsakė, tik įdėmiai nužvelgė abu vyriškius. Va tada Aramilas ir suprato, jog sunkumą krūtinėje sukėlė ne seni prisiminimai, o nelaimės nuojauta.
“Na ir pasisekė man įkliūti, tarsi kokiam snarglėtam šimtamečiui (čia norėčiau pabrėžti, jog elfai gyvena apie septynis šimtus metų). ” – pagalvojo Aramilas.
-  Kokį farsą tu čia išdarinėji? Nešk vyno ir nesikišk į mano pokalbį. – Vilhelmas piktai pastūmė stalą ir atsistojo, savo galingu stotu užstodamas bardą.
Pasigirdo sausas čekštelėjimas, ir Vilhelmas ėmė lėtai smukti. Aramilas pašoko ir pabandė išsitraukti kardą, tačiau šis nelindo iš dėklo. “Prakeiktas Peloras. Ir vėl jo kardas nusprendė, jog mano gyvybei negresia joks pavojus. ” – piktai pagalvojo bardas. Paleidęs kardo rankeną, Aramilas apsidairė kokio nors ginklo, tačiau tiesiai prieš save išvydo mažajį arbaletą, virėjo nutaikytą jam į galvą. Kitas arbaletas, jau tuščias, gulėjo numestas ant grindų.
“... Velniškai vertingi daiktai, tie mažieji arbaletai. Tiesa šaudo nedideliais atstumais, ir jėgos daug neturi, užtat pasikišęs po rūbais gali jį prasinešti kur tik nori. O jei burtininkas tą arbaletą užburs, tai žala priešui gali būti nesuskaičiuojama. Pavyzdžiui rengiant kokią diversiją... ” – kažkodėl dabar Aramilas prisiminė Sverigalo pilies ginklininko gyrimąsį naujaisiais arbaletais. Tačiau tada nepagalvojo, jog kada nors pačiam reikės stoti prieš tokį ginklą.
Aramilas lėtai iškėlė rankas virš galvos. Ir jau žiojosi paklausti ką visa tai reiškia, tačiau virėjas nervingai mostelėjo laisva ranka tildydamas bardą.
-  Tylėk. Žinau kuo baigiasi jūsų – bardų kalbos. Prasižiok ir nutildysiu tave amžiams. Ne, geriau šausiu į kaklą. Taip... Net jei išgyvensi niekada negalėsi daugiau dainuoti, - virėjo akys ėmė karštligiškai blizgėti.
-  Tu turbūt galvoji, kodėl aš tave prigriebiau? Nelinksėk, tu mane nervini. O tu juk supratai, jog mane nervinti neapsimoka? Cha – cha – cha. Tai žinok, kad už tavo galvą gausiu apdovanojimą. Ši bardų medžioklė buvo paskelbta dar didžiojo Karo metu. Būčiau seniau tave prigriebęs, tačiau aš, kaip ir mano tėvas bei senelis, laukiau ženklo. Ir pagaliau aš jo sulaukiau. “Kai žalios klonio dvasios degs savy... ”. Cha – cha – cha. Jos jau sudegė. Vakar. O dabar atėjo ir jūsų – Peloro pasiuntinių eilė. Medžėja prisikėlė. O su ja prisikels ir nauja gyvybė. Teisioji tauta, - virėjas šaukė ir kvatojo, o jo veidas vis labiau ėmė apsitraukti pamišimo šešėliu.
-  Pavojus! – staiga nuskambėjo klyksmas. Ir daugelis balsų atkartojo šį žodį su vis augančiu siaubu...
2004-05-16 16:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 17:15
Left Eye
Weird star :)))))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 16:55
mmmm
Jo... arbaletai... "O jei burtininkas tą arbaletą užburs, tai žala priešui gali būti nesuskaičiuojama." - vos ne damage. Šiaip arbaletas jeigu šauna tai strėlė įsminga kur nors. Nesuprantu kokią ten žalą skaičiuoti :). Fire damage 125 :)

Šiaip neblogai, bet būtų galima geriau. Bet neblogai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 11:49
Weird Star
Įdomu ir patrauklu, bet šlifuot reikia. Nes dabar tekstą gadina visokie "jo", "gali prasinešti", "apsitraukti pamišimo šešėliu" (juk šešėliai užslenka) ir t.t. Giesmė, kaip ten bebūtų, patiko, tik galėtų būti ilgesnė - juk kitaip nebūtų ką giedot:) Ir be jokių auksinių akių - viena tokia jau buvo...
Ir be susijaudinusių virėjų...;)))


"-  Jo.... Čia tai istorija" - riaugtelėjo Vilhelmas, švariai išsikrapštęs panages ir sumaumojęs kepsnį. "-Tai kiek tau metų, partizane? Mūsų trupė "Blondy forsai" kaip tik ieško..."
"-Amžius - ne kliūtis, man širdyje ne sutema dar...Čia gi pranašystė, kuri vadinasi sakmė. Su paslėpta mintim", - sukikeno elfas.
Vilhelmas kilstelėjo antakius - galvoje jis audė didžią mintį...
"- Tada aš nuo tavęs nesitrauksiu nė per žingsnį. Aš degu iš noro..."
Deja, didžią mintį pertraukė iš virtuvės išpuolęs virėjas. Didžiai susijaudinęs.
"-  Mes tavęs nekvietėm. O gal tu atnešei man mano...ik... mieliausssiojo?" – Vilhelmas padarė nepadorų gestą.
Virėjas nužvelgė abu vyrus nuo galvos iki kojų ir nuo kojų iki galvos ir tai darė bent tris sykius. Tada pasigirdo sausas čekštelėjimas.
"-Velniškai vertingi daiktai tie arbaletai. Jėgos neturi daug, užtat, pasikišęs po rūbais...hm... Gali prasinešti kur tik nori - ką jau čia "Blondy forsai"..." - mintijo bardas, lėtai keldamas rankas virš galvos.
Kai rankos, nepraėjus nė pusvalandžiui, buvo iškeltos, elfas ėmė žiotis paklausti, ką visa tai reiškia. Bet virėjas nervingai mostelėjo laisva ranka.
"-Tylėk. Žinau, kuo baigiasi jūsų, bardų, kalbos. Suvilioja ir pameta, bjaurybės!" - virėjo akys karštligiškai blizgėjo, o veidas traukėsi neaiškiais šešėliais, apie kuriuos bardui teko skaityti viename sename meilės romane, užsilikusiame dar nuo Didžiojo Karo laikų...
"-Būčiau seniau tave prigriebęs", - sukikeno virėjas, ginklu kutendamas elfo paausį.
  "-Pavojus!"– staiga nuskambėjo klyksmas.
Intymi akimirka baigėsi...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 04:06
Bulletproof KazE
Negi tik man vienam cia viskas briedas? Smuklininkas aka virejas aka dar belenkas ... Choras uz lango, gieda kada nori ... Aij juk sakiau tingiu sendien ;]  siulau netik viena dali perskaityt, bet ir visas kitas, del viso pikto taip sakant :>
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 00:31
Sūpuoklių rasa
Kažkaip tas paslėptas raktas sakmės tai nelabai paslaptingas toks, sakyčiau:)
Kažkaip labai greitai elfas nervuojasi, vos porą žodžių išgrido ir jau erzinasi. Sako, kenkia sveikatai:)
"Va tada Aramilas ir suprato, jog sunkumą krūtinėje sukėlė ne seni prisiminimai, o nelaimės nuojauta." - o aš prieš tai neradau kalbos apie sunkumą krūtinėje dėl prisiminimų....Kodėl tylintis ir nužiūrinėjantis virėjas kelia blogą nuojautą? Ir kodėl jis vadinamas virėju, o ne kokiu smuklininku, kiek supratau jis smuklės šeimininkas?

Na, o šiaip tai man visai gerai skaitosi šitas darbelis, smagus toks:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-17 23:38
St Sebastianas
Na, ta sakmė... Kažkaip nepatiko man. Tikėjausi didžios giesmės, istorijos ar ko panašaus, o čia pora posmelių. Na, bet nieko suėjo.:)
“Na ir pasisekė man įkliūti, tarsi kokiam snarglėtam šimtamečiui (čia norėčiau pabrėžti, jog elfai gyvena apie septynis šimtus metų). ” – pagalvojo Aramilas. Šitą perskaitęs vos iš juoko nenumirau. Autoriau mielas, ar tu dažnai galvoji "Po velnių, tie girti forsai man atrodo įtartinai (norėčiau pabrėžti, kad vienam panosėje kabo snarglys didumo sulig kumščiu).":D Pasakotojo žodžiai negali būti įterpti į veikėjo mintis. Nebent rašytum šizovą šyzą.
Poroje vietų pastebėjau pasikartojimus. Rekomenduočiau būtent jų labiausiai ieškoti, kai taisai kūrinį.
O visa kita... Na, sakykime neblogai.;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-17 09:51
Svajoklis I
Sakmės paprastai aiškino ko nors atsiradimą praeity.
Bet gražiai parašyta.
Yra staigmenos, ir man tai patinka. Intriguoja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-17 09:15
Dratelė
be galo mėgstu tokias istorijas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-16 22:27
Rikute
Kol kas linxma.
Ir ydomu
Ir t.t.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-16 20:36
Haldir
Kadangi niekada neskaitau dalimis suskaldytu tekstu tai sitame perskaiciau tik dainos [?] zodzius.
Ir jie man labai patiko.
Vien uz juos parasau penkis ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-16 18:15
Nyarlathotep
Reikėtų tekstuką biškį daugiau patvarkyti. Pranašystę irgi kiek kitaip išdėstyčiau - išsišakojimą (t.y. Pasisteng sunaikinti ...) į pabaigą.
Nepatiko "Niekad nebūtų pagalvojęs, jog gyvena jau taip ilgai. " -jis tai žino kiek gyvena, gal nevisuomet prisimena.
"-  Taip. Tu teisus. Čia yra paslėpta mintis. Iš tikrųjų čia net ne sakmė. Tikriau čia pranašystė, tačiau nenorėdami gąsdinti žmonių pavadino ją Sakme, – Pasakė Aramilas ir nužvelgė pašnekovą." Tikriau turbūt nereikia. Nesako kas pavadino ją sakme, ir šiaip biški pilstoma iš tuščio į kiaurą. Kaip išrinktasis, per daug parstosi paslaptimis.
Neblogai šiaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-16 17:10
Darrrka
mintis būtų įdomi. bet išreikša labai nekaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-16 16:47
Suglumes
Sakmė gal ir nekokia gavosi. Prastas iš manęs poetas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą