O man vis tiek

O rūpestis lašais krito į žemę.
Nesutrupėjo, nepabiro.
Įsitvėrė į sielą.
Švelniai įsigėrė.

Dūmai virš miško trepsėjo,
lėtai, didingai,
erzinančiai liesdami dangaus paveikslus.

O tolumoj reklamos žvaigždėm apsimetinėjo.

O tu,
visai šalia.
Ypatinga man ši teritorija.
Draudžiama eiti.
O man vis tiek.
Tyliai tikslams lipu ant sprando.