Anam krante Vilnelės
Tau žydi vėl purienos,
Srauni upelė bėga,
Lyg garbanos Tavų plaukų.
Nedaug akių, šiltų neabejingų,
Tikrų jausmų, švelnių
Lyg upės akmenėlių,
Nugludintų vandens tėkmės.
Aukštai, padangėse, svajonės žydi,
Palikusios vargus ir Žemiškas ...
Pabėgusios nuo kasdienybės šydo,
Jos kartais krinta, tiesiai į rankas.
Oloj vėl slepias,
Dienos niūrios.
Pavirtusios, ant sienos, freskom,
Liks čia amžinai.
Jaunystei, baltos gėlės žydi;
Lelijos ir kiti laukų žiedai,
Jaukiai ori, aikštingai nedrąsi
- Amore