Lai bėga

Kažkada ir čia gyveno žmonės
krykštė juokas
skambėjo ašarų dužimas.
Kažkada ir čia buvo potvyniai,
derlingų minčių trešėjai.
Ir dar buvo metai,
išpaišę sienoms po griovelį.
Lietui lengviau sielon įsibrauti.

Kažkada ir tu mokėjai
gėles šiluma nugirdyt,
apsvaiginti atmosferą švelniu prisilietimu.
Juk lai bėga,
nesugrįžta.
Nesislėpk nuo kitų akių.
Neaukok savęs kasdiena
tam kas buvo
praėjo
nesugrįš...