Kai už langų daina skambės,
O širdyje džiugi ramybė,
Prisieks naktis, kad nežiūrės
Pelė aukštyn į dangų.
Ir išsitiesusi ant nugaros
(Tiesa, ir taip ji moka)
Ausis atstačiusi girdės
Kažkas po kojom šoka.
Ten šoka žvaigždės danguje,
Per naktį išsidūksta,
Tik kam, pelė, dangun žvelgi,
Jei šokti neišdrįsti?!
Bedvasis kūnas, prikimštas vatos,
Ir akys plastmasinės..
Nesužinos jos niekados
Dėl ko naktis nurimo.