Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







... kaip ramu naktį...

... kada vakaro žara jau palikinėja dangų, o mėnulio pilnatis spigina tau į akis...

... Vivaldžio - Concerto For 4 Violins And Orchestra In D Major Op. 3-1 L'estro Armoniko 15. Allegro... nuostabi melodija... visai kaip gyvenimas... ar klausei kada nors klasikos?... juk Tu esi šiuolaikiškas žmogus...

... kas yra grožis?.. retorinis klausimas į kurį kiekvienas surandame vis kitokius atsakymus... vieniem tai Versačė, kitiem grožis asocijuojasi su makijažu... o ar pastebime tą paprastą menkučių gyvenimo smulkmenėlių grožį?.. net akimirkos neskiriame tam kad pasigrožėtume tuo kas aplink mus spinduliuoja jį – pasaulio grožį... sustok prie per kelią šliaužiančios sraigės, ir žiūrėk į Jos ilgo kelio pradžią... suskaičiuok jurgino žiedlapius... stebėk nardančios kregždės žavesį...

... skrendu į nakties tylą... kur tik žiogai tetriukšmauja... ir mažos fėjos kuria sapnų pasaulį...

kodėl visa žmonija stengiasi būti tokia vienoda?.. dabar įdomių asmenybių ieškoti tenka ilgai... pasiilgau tų ilgų rudeninių pasivaikščiojimų po parką... alkoholis, sexas, techno... viskas... mados... technologijos... noriu grįžti... tik kur? Ar tai ką atsigręžęs pamatysiu nepakeis mano saulytės spalvos?...

pavargau nuo beprasmio lakstymo... pirmyn... atgal... pavargau nuo savęs... noriu atitrūkti... norėčiau kad šią akimirką kas nors mane apkabintų... ir nugramzdintų į amžiną svajonę... amžiną... kur aplinkui tvyrauja tuštuma... svajoju... vargšas mano propeleris...

apkabina... saldi vėsuma...

... gyvenimo prasmės nėra... mes tik gyvename ir plaukiame pasroviui... deja varomi ne vėjo, o visos visuomenes, kuri lekia išdegusi akis, ir niekada nemoka stabtelti... norėčiau dabar gėlytės ant savo stalo, kuri praskaidrintų tą nykumą... kiek daug klausimų mano galvoje - tiek mažai atsakymų lūpose... niekaip nesugebu išvyti minčių iš savo galvos... ar galima apkursti ir negirdėti savo minčių, kaip aklasis nemato pasaulio?.. minčių polifonija... tai geriausiai apibūdina mąstymą...

... tvartas... tvartas... tvartas... kur aš?!! Iš kur tas mėšlo kvapas?... jis persismelkia tavo kūnu ir patenka į tavo smegenis... jis visur apie tave... ir netikėk tomis pasakomis, kad troleibuso laidai nuveda į rojų... taip nebūna!..

lekiu kaip vanagas virš laukų, nešamas vėjo ir smingu žemėn... svarbiausia grobis.. nebūtumėme grobuonimis... bet kaip kartu išmokyt suderinti savo asmenybę ir egoizmą?...

laiptas po laipto leidžiuos žemyn... 13... 3, du, vienas... tvirtą žemę liečia mano kojos... ne betoną... žemę... net šokteli iš pasitenkinimo pasiekęs savo tikslą... oras prisodrintas tik ką nupjautos žolės kvapo, ir čiulbantys ryto paukščiai nuostabiai vėl nuteikia mano mintis... gražūs debesys plaukia pasroviui su tavimi... vienas žuvies formos, kitas primena dūmą, didus vaizdas, kai tokie dideli debesys plaukia virš tavęs... tyliai smilgsta cigaretė, bet kiekvienas tabako pokštelėjimas tave lyg prižadina... kiekvienas praeivis atrodo vis linksmesnis, kai vis dar šildantys saulutės spinduliai nušviečia jo veidą... net ir be tikslo lakstantis šuo atrodo toks beprasmiškai, linksmas... kur ateitis.. jei aš dabar kaip tas šuo lakstau be tikslo... mėtausi kaip laivas audroje nuo vienos bangos ant kitos...

... Tu žinai kas žudo žmones... rutina... aš tiksliai galiu pasakyti ka aš veiksiu ryt, poryt, ir visas dienas iki penktadienio... ir vėl pradedu šią pasaką nuo pradžių... todėl karts nuo karto sugebu save praskaidrinti tyliais vakariniais pasivaikščiojimais... neplanuotu kavos puodelių, geriau staiga paskiriu keleta minučių svajonei... bet vis vien sugebu save įvertinti... su kaltu pervėrusiu kaukolę... kaip nori kad ir kiti sugebėtų svajoti taip kaip tu... stengies stengies.. žodžiai negali išreikšti smegenų vingių... gyvenimo patirtis mane išmokė žmonių emocijas ir mintis atspėti iš jų akių, elgesio, eisenos... bet ar tu to pasieksi... bet aš dar sugebu svajoti.. tai lyg kuras mūsų gyvenimui.. tai lyg vėjas, padedantis paukščiui skristi...

kiaulių visuomene – mirk!!! Arba atlaisvink vietos ir man...

Karlsonas, bet ne tas kuris gyvena ant stogo… tas kuris svajonėje suka savo propelerį…

it's only me, and my delirium...
2004-05-13 21:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-14 15:09
miaw13
aga... gyvenimas tolygus rutinos paveiktam kliedesiui...

...nepamenu, bet man atrodo, kad shita "kliedesio" žanro kūrinį aš kažkam kaip laišką siunčiau... bet tai turbūt buvo labai seniai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-14 10:20
Spindesys
and my derilium :))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-14 09:22
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
aš tai sapnuodavau, kad nueinu į tualetą ir myžu. atsibusdavau, blyn, po laiko, lova jau būdavo šlapia. paskui kažkaip išmokau kontroliuot save, nubusdavau tuo momentu kai sapne prasisegiodavau klyną... ai nu jo dar esu ir skraidymą sapnavęs, sako, kai oro trūksta įsikniaubus į pagalvę tai visi sapnuoja, kad skraido... bet niekada nesapnavau kiaulių visuomenės, matyt kiaulėms neduota... ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą