klasikai
verkiantys po žeme
nesusigaudo
neapsiverčia kape
dėl kūrinių
nesuprastų, nesuvokų
už minty pagerbtus
metaforiškai vertintus
paslapčių ieškojimus
nebuvimo užmaskuotus
kai nori randa ko nėra
o kas matyti nustumia ranka
mama taip sako visada
kai akinius laikau sau ant ausų...