vėjai geria mano
nugaros
kojų
rankų
veido
pirštų
sielas
besirangydami
užsimerkiu
pamaitinu juos dorybių sakais
gervių sparnais užkišu jų pilvus
tarsi duoklę įmetu savo širdies gerklas
skrandan
plaukus padegu
kaip daro kavinėse
kad dūmytų
valgančiųjų norus
tada pavirstu druskos stulpu
dulkėmis nulekiu
ir tiek jie mane tematę