Atsitiko nelaimė. Na, tarkime, bėda. Palengvėja. Kitas mat Jį užjautė. O Kitas? Jį taip pat slegia negerumas, todėl papasakoja dar Kitam. O iš tikrųjų? Savyje, pasąmonėje, Kitas pasitenkino. Pasitenkino, kad ne Jį ištiko bėda, bet Tą, kuris guodėsi. O jei dar kažkas panašaus buvę su juo pačiu…
Trečiasis paskalauja. Burbulas pučiasi. Jau sprogo. Ir kas? Pirmasis piktas dėl atviraširdiškumo, Kitas lieka nesuprastas, o Trečiasis ploja rankomis, kad visa tai irgi ne Jo nelaimė.
Laimingas sandėris. Na, paprasčiausiai pasisekė Anam. Jis papasakojo Kitam. Šis džiugia naujiena pasidalijo su Trečiu. Trečiasis su pavydo gaidele pasakoja dar kitam, bet jau sumenkintai, nes laimingas sandėris ne jo laimė. Pirmasis įsižeidžia dėl pasipasakojimo, o Antrasis – vėl apgautasis, kadangi čia kito laimė. Sprogsta dar vienas burbulas. Ir kas? Pyktis ir rietenos.
Nieko neįvyko. Na, tikrų tikriausia tuštybė. Pirmasis nieko nepasakoja, Antrasis nieko neišgirsta, o Trečiasis negauna jokios informacijos. Tampa nuobodoka. Vėl reikia kažko griebtis. Tuomet Trečiasis ima kurti kažkokį planą, Antrasis susidomi, papasakoja Pirmajam. Vėl bumt. Vėl banga įsisiūbuoja, jei ne į vieną, tai į kitą pusę.
- Kas geriau: būti dešiniuoju ar kairiuoju krantu, o gal pačia banga? Bet ir bangai skauda, kai ji atsimuša į kokį krantą. Taigi pasikliauti savimi ar kitais vienas ir tas pats, nes sprogimas įvyksta bet kokiu oru, bet kokiomis aplinkybėmis. O pūsti burbulą irgi menkas darbas, - pasiėmęs balioną kalbėjo Usonifuras.