Pomirtinių Variacijų Pa De Trua

Variacija cis-moll, op. 35

Jis neteisėtai
Kirto ribą
- čia kvapnesnės smilgos, kalnuotos -
Po Dievo langais.
Kruopščiai
Pirštų karūnėlėm
Sujaukė, išblyškusias nuo arijozo,
Senoviškas tvoras
- peržengė -
Vėjuotą slenkstį
Tarp amžinybės
Ir sekundinio akimirkų
- spektaklio -
Nukiūtino
Per aukso dulkių
Pievą:

Kas pėdą
Skamba
Vis seni
Tokatinių laikmečių pasažai
Matyti jau, sudrėkę.
Varto - likimo partitūros
Su autorinėm teisėm
Kuriančių.
Sunku
- apglėbti -
Ištisos simfonijos iš ten,
Tik kiek pakitusios
Struktūros.
Galybė sielų
Bethovenais užmigusių
Šioj metalybėje
Atbunda,
Grumiasi
Dėl sonatiniam allegro
Pavėluotų taktų.


Variacija E-dur, op. 29

Ambivalentiškas
Jo žvilgsnis
Apsivyniojo
Vandenynais dūstančią
Dangaus dykynę, tartum
- kanoną -
Iš sugyventų imitacijų.
Nerėkdamas
- šnabždėjo -
Juridiškai pašvęstą
Džiaziniais motyvais
Užliūliuotą psalmę
- Dievui -
Gavo,
Kaip naujokui,
Per daug jaukią
Ankštai pieviniais
Narcizais apkamšytą
Vietą, pačioj
Rojaus pakalnėj
Jis
- nelaukė -
Jam nebuvo ko laukti -
Nei prieglobsčio
Geresnio nebesugalvosi,
Kur dar
Elegijom praplaukiantys
Devintojo gyvenimo
Užkulisiai.


Variacija Gis-dur, op. 49

Kas rytą
Jis pabusdavo
Nuo parafrazių
Migdoliniam aitraus pušyno
Išsiūbavime,
Ir vis kartodavo
- per dieną
  išsiilgsiu tų aidų -
Tada atmerkdavo
Ryškias
- simfonines -
Akis,
Ir susirasdavo
Saldžiausią smilgą
- rimta tradicija -
Per visą dieną
Su ta smilga
Muzikuodavo šventųjų aprašų
Akivaizdoj.
Pietaudavo
Kartu su vietiniais
- plunksnuočiais -
Sulipdavo
Deguonimi link pakylos
Išbučiuotos
Poetiškai nusvirusių
Gėlių
Lyžteldavo
Po žiedelį
Ir vėl į savo
Operą,
Kol vakarais
Koliažiniai portretai
Artimųjų
- suklūstantys -
Vėl iškabinti
Marmuro sienojuj:
Galėdavo
- migdytis -
Žiūrėdami į žemiškus
Čelestų natiurmortus.

Laimingas
Sruvo laikas
Kaip žmonės
Mėgsta
- gal ten geriau -
Laimingas
Jo vaidmuo.
Laimingas.


Variacija D-dur, op. 48

Slysta pievomis,
Skrajoja -
Visą keistą savo
Laikmetį
- svajojo -
Pamatyti tą,
Užrašiusį
Pasaulinius bestselerius,
Šedevrus -
- Maestro -
Dirigentų dirigentą.
Ir štai tau
- cantus ad futurum -
Saulėgrąžų laukais
Lankstosi
- Jūsų Didenybe -
Repetuoja
Krištolais išsidabinęs
Visas kvepia
Kokoso pienuose
Ilsėjosi -
Tokie susitikimai
- ne kasdien -
Dargi
Dieviškasis koloritas
Priešais...

Deja -
Visai neįnoringas
Mūsų žemiškas herojus
Aukščiausiųjų aukščiausiojo
Paveikslą
- panoro -
Pasilikt tik sau,
Garbingai.
Tiesa, minėjo,
Kad baisiai gražios
- akys -
O balsas,
Giedant rečitalius,
Tylutėliai ošia
Dangiškom lelijom.
Ir spręsk dabar,
Besparni,
Koks tasai
- Maestro -,
Kankinkis.


Variacija g-moll, op. 24

Jį jau
Paaukštino pareigose,
- pritaisė -
Šilkinius sparnus,
Apvainikavo.

Gera danguje,
Šviesu ir kvepia...
Dabar jis
- pranašas -
Maestro vodevilis,
Taigi.

Kasdien
Pro stiklo kauburėlį,
Sonoristiškai,
Jis,
Pėdom mosikuodamas
Po smėlius
- žiūrinėja -
Kintantį repertuarą,
Stebi,
Ant mūsų pečių
- diriguoja -
Pasiilgo.

Rimtai - pasiilgo.


Coda cis-moll, op. 11

Ir man
Taip noris
Mušti ritmą
- vėl rašau -
Vien tik dėl to,
Kad dangūs angelus pasiima

- angelus -

Ir nėr kam varijuoti
- baletiškoj -
Dienų šviesoj.




Eilėraščių ciklą Pomirtinių Variacijų Pa De Trua skiriu 2004 m. balandžio pab. anapilin iškeliavusiam genialiam muzikui ir nuostabiam žmogui Virgiui Užameckiui.

2004 05 03 - 08