Ir uždarius duris pražysta kaštonai,
ant sniego boružė išmėto taškus
ir ateina toks laikas,
kai saulės ir oro
gali turėt per akis...
Nešiotis kišenėj, švarko rankovėj,
laikyti stalčiuj ar namo rūsy
ir vis tiek būsi pats turtingiausias,
nes oro-gali turėt per akis...
Ir pamesti negaila, o paskolint taip gera
su mintim, kad vis tiek negrąžins,
ir eini per šlapią gatvės asfaltą
ir oro turi per akis...