Mes prasirgome tai tik vėjaraupiai
tai nuo vėjo kur pūtė per naktį
kai strėlė ne į širdį - į akį
o ryšiai pavirsta keliaraiščiais
ir mes laidojam savo mirusius
jie nuo maro mums tik vėjaraupiai
negalėjome būti nedalomi
mes iš vėjo bet vėjy mes yrame
šilto srauto rankos paleidžia mus
ir pažyram į krantą. Nesaugomi
nes raupsuotas vienakis dangus
nes šįryt prievartaujama saulė