Mergina iš Tailando

Naujųjų metų naktis. Aplinkui - panoraminiai Vilniaus vaizdai. Daugybė įsilinksminusių žmonių miesto žiburių fone. Vieni šaudo šampaną, kiti – petardas. Visi sveikina vienas kitą, bučiuojasi. Dangus pilnas įvairiaspalvių raketų.
Kiek nuošaliau stovi medis, kurio viršūnėje ant šakos tupi VYRAS. Viena ranka jis apsikabinęs medžio kamieną, o kitoje laiko šampano butelį. Nugeria gurkšnį, prisiglaudžia prie kamieno veidu ir užsimerkia.
Nukrenta išgertas butelis ir sniego taku šliuožia nuo kalno žemyn.
                  *              *                *
Prie lovos ant grindų guli tuščias šampano butelis, ant kurio krenta ir spalvingai lūžta ryto spinduliai. Girdisi ritmingas garsas, primenantis mylėjimąsi. Staiga sučeža lova, ir ant butelio užmina basa koja. Tas nurieda prie lango, kurio stiklą iš lauko pusės braižo medžio šaka.
Plaukuotos kojos, glaudės, apžėlusi krūtinė. Veidas to paties VYRO, tupėjusio medyje. Atsistoja. Susimąstęs dar ridinėja butelį koja, pasikaso tarpukojį. Pakelia butelį nuo žemės ir žiūri per jį. Lauke sniegas ant stogų ir medžių nusidažo žaliai, po to vėl baltai. Vėl žaliai.
VYRAS dar kartą pasikaso tarpukojį. Staiga užsimoja ir iš visų jėgų tėškia butelį į sieną. Tas sprogsta daugybe stikliukų, kurie pažyra po visą kambarį, ant baldų, patalynės… VYRAS iškart spygteli, kai keli stikliukai iki kraujo įsminga į odą. Kažkokiu patenkintu veidu apžiūrinėja žaizdeles,  perbraukia kraują pirštu. Dairosi po kambarį, kuriame blyksi stiklo šukės.
Pasisukus - jo glaudėse styro pakilęs falas. VYRAS stipriai sugniaužia kumščius ir šūkteli:
VYRAS - Su naujaisiais, žmogau!
* * *
Dieną Karoliniškėse ar ten Viršuliškėse sninga. VYRAS išeina iš laiptinės. Vaikštinėja tarp tų vaiduokliškų namų. Snaigės tirpsta ant jo veido.
* * *
Parduotuvėje su dviem buteliais vyno jis stovi prie kasos. Priekyje – jauna MERGINA užsimoka už šaldytą vištą. VYRAS paima nuo lentynos kelis pakelius prezervatyvų ir numeta šalia vyno. Šyptelėjęs atsargiai įdeda vieną pakelį nueinančiai MERGINAI į palto kišenę.
KASININKĖ (nusišypsojusi) - Laba diena. Kaip visada?
VYRAS – Aha. Su Naujaisiais jus!
Garsiai ima rėkti signalizacijos sirena. Tolumoje prie MERGINOS prieina APSAUGINIS.
APSAUGINIS – Prašau parodyti pirkinius.
MERGINA sutrikusi žiūri čia į vištą politileniniame maišelyje, čia į APSAUGINĮ.
MERGINA – Aš užsimokėjau...
VYRAS, eidamas pro apsaugos vartus, iškelia abi rankas su vynu ir prezervatyvais. Mirkteli MERGINAI.
VYRAS – Gal palaikyti vištą?
MERGINA (nustebusi) – Labas.
Duoda jam vištą, bet VYRO rankose vynas. Paima APSAUGINIS. Ji vėl eina pro apsaugą. Vėl pasigirsta sirena.
MERGINA (dirbtinokai - APSAUGINIUI) – Jūs turbūt norite mane pakabinti.
APSAUGINIS – Ką nešate kišenėse?
MERGINA ištraukia prezervatyvų pakelį, nustemba ir pradeda juoktis. VYRAS prie durų taip pat juokiasi.
APSAUGINIS laiko vištą ir prezervatyvus.
APSAUGINIS – Penki litai dvidešimt.
MERGINA bėga durų link. Piktą APSAUGINIO veidą pakeičia šypsena. Tarpdury MERGINA bučiuojasi su VYRU. Ant žemės nukrenta šaldyta višta ir sukasi vietoj.
* * *
VYRO balsas - ... tas žmogus, užėjus begaliniam liūdesiui, bėgdavo į mišką ir su kelnėmis atsisėsdavo ant nediduko skruzdėlyno. Skruzdės būdavo itin piktos, nes jis pastoviai klesteldavo į tą pačią vietą po pušimi.
VYRO kambarys. Taurė iki pusės žalia. Jos viduje daugybė mažų stiklo šukių.
Lovoje guli MERGINA. Šalia jos veido pasirodo VYRO pėdos.
MERGINA – Skaityk toliau.
Priešingoje lovos pusėje su knyga rankoje guli VYRAS.
VYRAS -    Jis iš tų, gamtos apdovanotų begaliniu laukimu. Buvo vaikas - supildavo iš ledo kalnelį ir laukdavo kitų vaikų. Laukdavo grįžtant mamos, baikščiai klausydamasis žingsnių kaukšėjimo gatvėje. Kai turėdavo moterį, laukdavo moters. Vėliau laukė artimo žmogaus, o šiam pasirodžius, norėdavo kuo greičiau jį išgyventi. Toks bobiškas įprotis, lyg svečių išsiilgusios moteriškės, kuri skuba nudirbti ruošos darbus, skuba tvarkytis ir laukia… tikėdamasi, jog pasirodys stebuklingasis kažkas ir įkalins širdį dar stipresniam laukimui.
MERGINA – Gražu!
VYRAS numeta knygą ir lenda po anklode. MERGINA nusijuokia lyg kutenama. Vėliau surimtėja. Šalia išlenda VYRO galva.
VYRAS – Joo, mes tokie ilgesingi, kad net susigalvojome du nereikalingus metų laikus – pavasarį bei rudenį. Pavasaris ir ruduo yra ne gamtos laikas, o sergančios sielos.
MERGINA – Ne-e, pavasarį mes susipažinome...
VYRAS ją apkabina ir jie pradeda bučiuotis. Taurėje nežymiai juda ir skimbčioja stikliukai. Nustoja.
VYRAS – Ne-e-e!
MERGINA – Nieko tokio, brangusis. Trumpai, bet taip saldžiai... man gera su tavim.
* * *
ŠMC kavinė. VYRAS sėdi už stalo priešais pašnekovą, kurio matyti tik nugara. Abu rūko, gurkšnoja.
DRAUGAS – Ko tu myži? Pirmąkart ir aš pabaigiau net nepradėjęs. O vėliau – tvarka. Mes gi jautrūs kaip kokie poetai.
VYRAS (šypteli) – Jo-o, man reikia treniruotis.
DRAUGAS – Durnius! Netinka ji tau.
VYRAS – Ei ei! Gerk savo alų, pranaše.
DRAUGAS -  Rimtai. Ji - karvė. Tu - zuikis. Tau reikia stirnos.
VYRAS – Stirnos?... gražiai tu čia.
DRAUGAS – Jo-o, filme mačiau.
* * *
VYRAS bėga apsnigtu šaligatviu. Staiga sustoja, apsisuka ir nubėga visai į priešingą pusę. Eina per gatvę. Stabdžių garsas. Prašliuožia mašina nesisukančiais ratais ir partrenkia VYRO šešėlį - tas dingsta.
Išeidamas iš parduotuvės su dviem buteliais vyno, jis netikėtai užkliūva už skardinės su smulkiais. Pinigai pabyra, kaip jaunas pašoka INVALIDAS ir keikdamasis renka monetas. VYRAS stovi ir žiūri į žurnalą, ant kurio INVALIDAS sėdėjo. Viršelyje – jaunos tailandietės fotografija. Pasiima žurnalą ir nueina.
* * *
Lifte girtas VYRAS raktu ant sienos braižo žodį “THAI…” Šalia stovi girtas INVALIDAS. Jis surinka “chai” ir kelia ranką aukštyn.
VYRAS (girtai ir kantriai) – Ir visai ne “chai”. Reikia sakyti “tai”.
Baigia brėžti žodį “THAILAND”. Iškelia nykštį.
VYRAS - Muang-Thai. Anksčiau buvo Siamas, supranti?
INVALIDAS (linkteli) - A-ha. Brolau, gal turi cigaretę?
VYRAS - Tu ką, visai? Čia toks dalykas... jis vertas pusės mano seksualinio gyvenimo, supranti?
Tas žiūri nesuprasdamas.
VYRAS - Supranti, čia milijonas, milijonas cigarečių.
INVALIDAS - A-a…
Lifto durys atsidaro, VYRAS išlipa. Užsidaro durys, INVALIDAS įdėmiai žiūri į užrašą.
--------------------------------------------------------------------------------