Šiandien rašau laišką ne tiem, kurių pasiilgau. Šiandien rašau laišką ne tiem, kurių pamiršti negaliu. Šiandien rašau laišką net ne tiem, kurių veidus sapnuose regiu. Šiandien rašau laišką tiem, kurie ant pasaulio krašto gyvena. Tiem – kurie vakarais, prieš eidami miegot suskaičiuoja žvaigždes. Tiem – kurie sėdi ant pasaulio atbrailos, nesuvokdami, kad gali nukristi. Aš ilgai norėjau jiems parašyti šį laišką. Aš ilgai norėjau pasidžiaugti su jais tais „Mažaisiais stebuklais“, kurie pas mus išnyko, nes buvo ištrinti iš enciklopedijų ir tarptautinių žodžių žodynų. Norėjau juos pasveikinti, nes tik jie žino, kad atmerktos akys kartais suklysta. Jie nemoka išvardinti visų sveikųjų skaičių nuo vieno iki šimto ir tuo labiau nemoka ištraukti kvadratinės šaknies iš trisdešimt šešių. Tačiau jie moka atleisti, jie moka juoktis, jie moka grožėtis akimis, laiko arba likimo išvagotame veide. Sakoma, kad jie dainuoja paukščiams sugrįžus po žiemos. Jie nesimeldžia – jie neturi dievo. Užtat jie turi dangų, jie turi ilgesį ir jie turi krūvas pūkinių debesų iš kurių niekada nelyja. Jie neturi lėktuvo su kuriuo aplink žemę galima apskrieti greičiau, nei jūs spėtumėt tris kartus pasakyti Gibraltaras. Bet jie turi šimtamečius medžius, kurių viršūnėse galima rankomis gaudyti snaiges (kurios žvaigždžių pavidalu kartais nukrenta). Jie neturi draugų, jie neturi brolių ir seserų ir turbūt nei vieno pusbrolio tenai nėra. Tenai gyvena tik Žmonės, Žmonės kurie yra neatsiejama kiekvieno gyvenimo ir pasaulio dalis. Jie neturi mikroskopo, pro kurį galėtų pažiūrėti ar ląstelės branduolys jau pradėjo dalintis. Tačiau jie turi akis, kuriomis žavisi kiekvienos laukuose augančios gėlės spalvomis. Galbūt nuskambės kiek juokingai, nes rašau tiem, kurie net nenumano, jog žemė yra apvali. Turbūt šio laiško jie niekada negaus, nes jų adresas jau išsitrynė pakrančių smėlyje.
Labai lengvas ir puikus stilius- toks, kokio reikia. Išlaikytas estetiškumas, bet kartu viskas taip arti savosios buities (atvirkščiai?). Nieko nereikalingo, gilu.
Grožis- paprastume. Visiems savyje girdėtos mintys, tačiau puikiai išdėstytos.
Tikrai.
Keli stilistiniai, t.y., pasikartojantys šlubiukai yra, bet jie ištirpsta patikimo fone :)