butelių kaklelių linksėjimais
išganyk savo sielą
apvilktą yrančio
audinio ruožais
susiūtą gyslomis to
kumeliuko kur
dangumi kad ėjo
batus sudegink ir
susikrauk lagaminą
suvyniok mano kojas
į baltą lininę
vogtą paklodę
akis ir plaukus
prašau į stiklainį
kad neišvysčiau kritimo
knygų puslapiais
išklok aslą kad
nebūtų eglišakėms šalta
kad turėčiau
kur galvą padėti
kai grįšiu
per slenkstį savęs susirinkt.