Kosmoso kaina 2d.

Aš mikliai užšokau ant artimiausios dėžės, po to ant kitos, ir taip užsiropščiau iki pat lubų. Durys staiga suliepsnojo, ir į sandėlį įvirto krūva kareivių.
  - Atsarginis išėjimas nepaliestas! – iškart pastebėjo karininkas. – Jis sandėlyje! Suraskite jį!
Keli kareiviai puolė prie dėžių ir ėmė ropštis į viršų. Kiti su ginklais rankose pridengė juos nuo galimos mano atakos. Aš prigludau prie dėžės. “Išmano savo darbą šunsnukiai” – sušnypščiau iš įniršio. Kareiviai lipantys į viršų buvo panašūs į milžiniškus vorus, artėjančius prie savo aukos. Galva karštligiškai ieškojo išsigelbėjimo būdų. Taip bemąstant, pajutau, kad dėžė ant kurios aš guliu, ėmė vibruoti. Kareiviai tai irgi pajuto. Jie susirūpinę žvilgčiojo žemyn, tačiau vis tiek atkakliai lipo į viršų. Staiga viena sandėlio siena susiūbavo ir išsitaškė į atomus. Kareiviai griebėsi ginklų ir atsisuko į tą pusę. Dulkių debesyse pamažu ėmė ryškėti kažkoks siluetas. Aš užgniaužęs kvapą stebėjau kaip siluetas pamažu įgavo ryškius kontūrus. Kareivių refleksai suveikė greičiau negu jų protas. Šūvių papliūpomis jie į skutelius sudraskė milžiniškos skruzdėlės kūną. Skruzdėlė sudribo, tačiau jos vietą užėmė kitos žudikės. Kareiviai prigludo prie dėžių ir atidengė ugnį į skruzdėles. Tačiau, nepaisant kareivių pastangų, jų vis daugėjo. Aš atsargiai išsitraukiau savo plazminį pistoletą. Menkas ginklas prieš mutantes, tačiau su ginklu rankoje aš jaučiausi ramiau. Staiga tarp skruzdėlių ėmė dėtis keisti dalykai. Mutantės priešakinėse eilėse ėmė pūsti tarsi kažkokius burbulus. Jie lėtai uždengė skruzdėles nuo kareivių. Staiga aš su siaubu pastebėjau, kad kareivių lazerių papliūpos susigeria į tuos burbulus. Karininkas turbūt irgi tai pastebėjo, nes davė įsakymą trauktis. Kareiviai atsišaudydami ėmė bėgti link durų į barą... Ir toliau visą veiksmą aš pamačiau lyg sulėtintame filme. Burbulai tarsi papūsti nulėkė link kareivių. Pirmas burbulas apgaubė bėgantį eilinį ir suskaldė jį į atomus. Antras burbulas išskaidė gabalą sienos, trečias – karininką. Likusius kareivius skruzdėlės sudraskė nespėjusius perbėgti net pusės sandėlio. “Tai štai kaip jos išsprogdino sieną” – pamaniau. Nutilus mūšio garsams, aš atsargiai pakėliau galvą ir [ažvelgiau žemyn. Skruzdėlės vikriai nešiojo dėžes į lauką. Pastebėjau, jog jos ėmė tik tuos konteinerius, ant kurių buvo trys geltoni brūkšniai. Lėtai pažvelgiau į konteinerį, ant kurio gulėjau, ir su palengvėjimu atsikvėpiau. Ant jo nebuvo trijų geltonų brukšnių. Kažkur tolumoje kaukė sirena. “Tuoj čionai sugrius visa N-SA kariuomenė. Reikia nešdintis iš čia. ” – suvokiau. Tą aš suvokiau, tačiau visiškai neįsivaizdavau kaip tai padaryti. Vėl pakėliau galvą. Ir pamačiau kaip dvi paskutinės skruzdėlės išropoja iš sandėlio. Veikiau nukritęs, nei nulipęs žemyn nuo dėžių, aš išbėgau į lauką. Skruzdėlių jau nebesimatė, tačiau tolumoje išvydau N-SA kareivių motociklus. Man reikėjo skubiai kažkur pasislėpti, o dar geriau iš viso išvykti iš šitos prakeiktos planetos.
Aš greitai apsisukau ir pasileidau tolyn į miestą. Staigiai pasukęs į skersgatvį, aš pajutau smūgį per kojas ir suklupau. Sunkiai pakėlęs galvą nuo grindinio, pamačiau virš manęs palinkusį N-SA kareivį ir artėjančią šautuvo buožę. Po to praradau sąmonę...