Rašyk
Eilės (73110)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2498)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jaučiuosi kaip katė, gyvenanti paskutinįjį, devintąjį, savo gyvenimą. Nežinau, gal tai dovana, gal proto praradimas, gal tiesiog nuojauta ar laki vaizduotė... Bet nesvarbu, kas tai bebūtų, aš tai mačiau... Aš vėl išgyvenau savo pasimetusios sielos praeitį...
Aš bėgu nakties pritvinkusia gatve... Erzinantys tolumos garsai gaubia, regis, niekada nesibaigsiančią, akmenimis grįstą, gatvę... Aš - moters kūne... Gyvenimo ironija: kūnas tikrai dailus, bet paslėptas uždara, nėriniais puošta, suknia... Kuri, beje, man trukdo bėgti... Gilus kvėpavimas ir siaubinga nuojauta, jog mane vejasi... Atsisuku atgal, matau sparčiai artėjančius šešėlius... Po pažastimi pirštai užčiuopia švelnios odos lagaminėlį... Blanki žibintų šviesa baigiasi, ir aš pasineriu į tamsa prisigėrusį skersgatvį... “
- Čia ir baigsime... Eime išgerti arbatos... Netoli atsidarė puiki kavinukė... Trokštu tave ten nusivesti.
- Taip ir žinojau, kad, pasirinkdama psichoterapeutą, turėjau kreiptis ne į tave...
- Kodėl gi taip?
- Tikras profesionalas netemptų manęs išgerti puodelio arbatos dar nesibaigus seansui.
- Tikras profesionalas jau po pirmo tavo pasakojimo uždarytų tave į baltą namelį su guminiais langais...
- Gerai, eime gerti arbatos...
- Tu vaišini, - rakindamas kabineto duris perspėjo Erikas.
- Nė velnio!
- Juk nenori, kad tavo naktinukai būtų ilgom rankovėm ir surišti už nugaros?.. O gal aš klystu? – Šypsnys papuošia draugo veidą.
- Šlykštynė šantažistas...
- Juk mes draugai, kitąkart mokėsiu aš.
- Pasižadėjai.
Kavinukė buvo tikrai jauki... Pro didelius langus atsiveria puikių senų pastatų vaizdas, gali, gerdamas arbatą, stebėti praplaukiančius žmones... Viskas gudriai apgalvota: užburtas švytuojančių žmonių tu pasilieki čia ilgiau, užsisakai dar kavos, gal net pyragaitį... O savininkai kaupia savo kapitalą...
- Vėl braidai po minčių pievas? – Erikas nutraukia mano mintis.
- O trukdau?
- Ne, bet norėjau įsitraukti į pokalbį...
- Nagi nagi...
Mūsų bendravimą nutraukia jaunas padavėjas... Ir vėl viskas apmąstyta...
- Ką užsisakysite? – Platus šypsnys adresuotas man, šėtonas žino, kaip prisivilioti klientes. - Gal galėčiau pasiūlyti...
- Ne! Du puodelius karšto šokolado, - degdamasis cigaretę Erikas netiesiogiai priverčia pasišalinti dailųjį padavėją.
- Maniau, kad gersime arbatą... Aš turiu tik arbatai, - pasinaudojau netikėtu įvykių poslinkiu.
- Užmokėsiu aš, - susiraukia draugo veidas.
- Ačiū, - nusišypsau.
- Turiu su tavim pasikalbėti.
- Mes nuolatos kalbamės, analizuojam, vėl kalbamės... Gal nori paveikti ką nors įdomesnio?
- Aš rimtai, baik išsidirbinėti.
Pasijaučiu kažkaip nepatogiai ir nutylu. Ne tik todėl, kad buvo liepta. Todėl, kad Erikas moka.
- Tai štai... Visi tie tavo sapnai, matymai ir dar visokios nesąmonės yra ne kas kita, kaip progresuojančios ligos padariniai.
- Kur lenki?
- Lenkiu į tai, kad aš tau nebegaliu padėti... Tau reikia tikrintis pas profesionalų gydytoją... Kalbu apie chirurgą.
Su lig šiuo žodžiu, dailusis padavėjas virtuvėje išmetė karštą šokoladą, o žmonės, einantys gatve, apsisuko, kad tik nereikėtų praeiti pro kavinės langus...
- Baik, kvailioti. Juk tai nėra taip rimta, juk nėra... - bandžiau įtikinti save ir Eriką.
- Tai ne tavo vaizduotė, tai - haliucinacijos. Tu imi ir persikeli į kitą vietą. Gali pakenkti...
- Tu sakai, kad aš pavojinga visuomenei?! – įpykau aš.
Po šito į mus atsisuko visi tuo metu kavinėje sėdėję žmonės. Jie buvo apkurtinti šių žodžių. Bet didžiausia luošė tarp visų buvau aš. Neištvėriau žvilgsnių spaudimo ir, su apgaulingu ramumu atsistojusi nuo zomšu apmuštos kėdės, išėjau, lydima karšto šokolado kvapo.
Niekas manęs nestabdė. Niekas nesistengė atrasti tikrojo žmogaus.
Lauke staiga atšalo... Panirau į šaliko pūkus ir nuleidau akis... Bėgau akmenimis grįsta gatve... Buvau apakinta blankios žibintų šviesos... Lėkdama skersgatviu, stengiausi priprasti prie nakties. Artėjo juokas, kiti erzinantys garsai... Gal pagaliau pavyks pasislėpti... Pavargę žingsniai už nugaros vis dar persekiojo odinį lagaminėlį... Kraujagyslės jau nepajėgė varinėti kraujo... Pajutau stiprų smūgį ir kūną užliejančią ramybę... Išsiblaškę garsai peraugo į išgąsčio šūksnius, o aš gulėjau ant šalto, lietaus nuplauto, grindinio... Jaučiausi išgyvenusi viską, ką turėjau išgyventi... Patyriau milijonus skirtingų akimirkų, siela maitinosi įvairiausiais jausmais... Ir tik dabar ji pasisotino... Krisdama žeme dvokiančiu urvu, kuriame lyg traukinio žibintai blykčiojo nerimastinga šviesa, klausiau:
- Erikai, po perkūnais, kodėl tu jos nesustabdei?!
- Nekaltinkit manęs... Kaltas yra tik laikas, kuris negailestingai apgavo mus.
- Kaip tu gali vadintis profesionalu, jei nesugebi laiku atrasti akivaizdžios problemos?
- Sakiau Eladai, pasakysiu ir jums... Aš nesu profesionalas... Aš buvau tik draugas... Draugas, nesugebėjęs padėti... Draugas, nuoširdžiai tikėjęs, jog klysta.
2004-04-30 20:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-01 02:21
va va va
Ej. Saunu visai:) Nzn ar cia proza ar ne bet man ir nesvarbu. Stilius irgi beveik kaip ir mano [piktnaudžiavimas daugtaškiais, nuolatinis zodziu kartojimas o ypac pradžioje:)] Taigi duodu 4, dekoju ir linkiu sekmes:)

P.S. Mintis super:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-30 23:13
Nyarlathotep
Mintis įdomi. Prie stiliaus ir kalbos reiktų padirbėti.
Pvz. tas nuolatinis "Aš" kartojimas pradžioje,  piktnaudžiavimas daugtaškiais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-30 22:19
Chipsyte
Kūrinukas tikrai įdomus, tik čia ne proza, turima ne "ant arbatos", o "tik arbatai" ir tas psichoterapeutas tikrai nevykęs, bet pakartosiu, tikrai įdomu=]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-04-30 22:08
Suglumes
cia nelabai proza. ka?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą