Amžinybės saujoj

Aš vis dar laukiu, čia,
Toj amžinybės saujoj,
Kurioj mane įkalinai
Ir palikai rūdyt.
Stebiu, kaip vangiai teka dienos,
Ir tyliai mainosi pavasaris, ruduo...
-------------------------------------
Kaip melancholiškai lietus,
Kiekvieną kartą danguj verkiant,
Pasaulio nuodėmes nuplauna,
Kaip džiugiai glostydama rasą kyla saulė,
O vakare pavargusius sparnus
Dienos šviesa suskleidžia.
------------------------------
Ramiu didingumu alsuoja
Laivai išplaukiantys iš savo uostų.
Kažkur ištirpsta vienumoj tie švelnūs žodžiai,
Kuriuos svetimuose kraštuose bemirštantys,
Savo mylimiems ir mylimoms išsakė.
-----------------------------------------
Gyvenimas toksai gražus ir sudėtingas...
Tu nebijok,
Aš visalaik čia lauksiu,
Įstringus amžinybės saujoj,
Kas kartą šalčiui spaudžiant šildoma,
Lyg karšto vyno,
To liūdno  tikro grožio,
Visa mano esybe plaukiančio.