Pagonis

Gal ir pasmerks mane dorieji žmonės,
O nuodėmes piktdžiugiai suminės,
Bet man – nė motais. Aš esu pagonis
Aistrus gerbėjas saulės ir ugnies.

Prieš menką daigą, prieš didingą medį
Klaupiuos tikėdamas jų šventumu,
Tik jie mane iš nuostabos – bežadį! –
Prie žemės prisegė, prie slenksčio, prie namų...

Aš dievinu bebaimę kraujo auką,
Piktybei nepaklūstančios širdies –
Už vaiko šypsnį, už žieduotą lauką, –
Kurie per amžius skleisis, švies, spindės.

Glaudžiu prie lūpų rupią riekę duonos
Ir, krestelėjęs galva išdidžia,
Šnibždu pasauliui: “Aš esu pagonis!
Visos
Dievybės
Žemėje
Pradžia!”