(beveik mergaitiškas)

Ant marmuro
(.. tiek lengvo,
tiek  putojančio),
ant bąlančių
išlinkusių beržų,
iš srūvančių upelių
atplasnojusi
rasom lašnoji
(dėl gimtų tiesų).
Į vėją ir į akmenį
įaugusi
ir permirkus,
ir deganti bemaž,
kliedėjai
į plyšelį
įsispraudusi
apie erdves
ir tobulas
spalvas;
kliedėjai
ir kliedėsi,
mielas padare,
našlaite pienių
išteptais delnais,
paklydusi,
klaidinanti..
ir pragarą,
ir rojų,
ir visas spalvas
lankai.

Mergaite-laume,
iš gimtų tikėjimų,
tiek tipeni,
tiek švysčioji
plente
ir kartais tyliai bangą
pametėjusi
paskraidini
ar skandini joje.