senojo anupro potyris ankstų rytą, kai lijo

kai ryte
atsibudau
nuo lietaus barbenimo
į ausį
sakė man šlapias balsas
kelkis
apsirenk
dygiu kaktusu
pabraukyk
pažastis kad
nesmirdėtų
ir eik kieman
prisėsk ant suolelio
išsitrauk skėtį
ir sėdėk
jausk 
kaip į sergančius plaučius
veržiasi drėgmė

kosėsi, kosėsi
ir tada iškosėsi mane

visam laikui

pagalvojau
apsisukau ant kito šono
ir vėl ėmiau sapnuoti