apie galvas

kaip šiandien atsimenu, prieš porą metų pjoviau galvą senutei. ji labai verkė ir vaitojo, sakė negalės gyventi be galvos. aš jai sakiau: "nesijaudink, senole. tu be galvos pasijusi žymiai jaunesnė. pažiūrėk į jaunėlius: laksto kaip be galvų, elgiasi kaip be proto. tau ta galva tik našta bereikalinga." kol ji aprimus kramtė šias idėjas, aš tik džergžt ir nurėžiau jai galvą. iš pradžių ji labai sutriko ir blaškėsi kaip be galvos, bet nurimo ir pradėjo džiaugtis. vėliau mes ilgai stovėjome apsikabinę. paguldžiau jos galvą į lentyną savo rūsyje. dabar jau ten beveik nebėra vietos, o gerbtiniausioje lentynoje šypsosi maniškė.