Sudužusi banga
nuplauna vakarykščių
žodžių tolimą aidą.
Dar žaidžia vėjas
šukuodamas kopų
primerktas blakstienas
ir mūsų pėdas švelniai
užglosto ant byrančio smėlio.
Nutolęs artumas
vėl kyla žuvėdrom
ir šauksmas plasnoja
ant sudžiūvusių lūpų,
tik kas sutiks atklydus
į nelaukiantį mylimą uostą?
2004 m. balandis 25 d. 16: 15