Grįžkim į laikus, kai
Tu gimei...
Ir niekam dar
Nepriklausei...
Atrodei, lyg pasinėręs į transą...
Ką nors nuveikt neturėjai šansų...
Atėjai –
Vardan žmonijos gerovės
Pasilikai –
Kelt visuomenės dorovės
Ir šiandien nustebai –
Nes netikėtai prabudai....
Prieš išplaukdamas
Atsisukai...
Taikos pypkę
Surūkei...
Su visais, kuriuos palikai –
Juos sulaikė darbai..?
Ir kada atsitiko, kai
Pajutai..?
Surežisuota viskas
Velniškai gerai...
Visi ant scenos – esamam laike
O tu vienas likęs – pragare...
Ir staiga –
Išsigandai
Kai PER DAUG aiškiai
Išgirdai...
„Sušelpkit vargšą muzikantą, pone... “
Velniškai saldus... tas sėkmės skonis...