Angelų miestas

... mama man mažai sakydavo, kad žvaigždėse gyvena angelai: tavo, mano, tos mielos mažos mergytės, tavo draugės ir visų kitų...


Ji lengvu žingsniu keliavo siauromis senamiesčio gatvelėmis. Šiandien ją lydėjo sėkmė. Užvertusi galvą spoksojo į Užupio angelą ir tikėjosi, kad jos angelas toks pat YPATINGAI GRAŽUS. Gera žinoti, kad tave dar saugo kažkieno stebuklinga akis. Jai atrodė, kad tikėti angelu sargu yra būtina, taip pat kaip sugalvoti norą tą akimirką, kai beribis dangus krenta žvaigždėmis.

    ... ar niekada negirdėjai, kaip tyliai šnara sparnai tau už nugaros?..

"Aš visada būsiu palaiminta", - tyliai kartojo ji, besisukdama ant

                        S T E B U K L O
  plytelės Katedros aikštėj.

  ... ar niekada nesijautei pašėlusiai laimingas?..

Tik jai buvo gaila, kad tas malonus jausmas, kutenantis pilvą ir verčiantis šypsotis, greitai praeina. Kartais net nepastebėdavo, kaip besijuokiant imdavo riedėti ašaros... Ir visa aplinka virsdavo siaubingu kalėjimu, įkalinančiu savo minčių srautuose, savo liūdesio spąstuose... Ir taip reikėtų turėti didesnį žingsnį, kad lengviau būtų peršokti bedugnę...

        ... bet tu iš niekur atėjai būtent toks..

Ji nusipirko sau pirmųjų žibučių. O mažoj parduotuvėlėj šalia namų truputį medaus pyrago. Kad ir kaip beviltiškai, bet ji stengėsi padaryti savo gyvenimą truputį saldesnį ir spalvingesnį. Nors truputį, kad tuomet, kai bus pašėlusiai liūdna, turėtų prisiminimų...

    ... ir ar kada nors tu suprasi, kad be pievų nebus medaus?...

Vakaras kaip niekada buvo ramus. O sapnai ramūs ir lengvi. Šiandien ją tikrai lydėjo sėkmė: kažkas pasakė, kad ji gražiai atrodo, kažkas juokėsi su ja kartu, kažkas gėrė kavą iš vieno puodelio, kažkas tiesiog tylėjo...


  ... o vieną kartą man mama pasakė, kad ne visi angelai gyvena žvaigždėse. Kartais išgirdęs šlamesį už nugaros, atsisuki ir pamatai besišypsantį veidą...