Grįšiu...

Žaidžiu dangumi,
plaukiu žeme,
medituoju pavasarį.
Nesakau “taip”,
netariu griežto “ne”.
Renkuosi.
Neriu  į tuštumą,
šukuoju godas,
skaldau mintis,
pinu tylą…
Įpyliau į ją
kvailumo lašą.
Nesuprato manęs
(tikriausiai)
Nežinojau kodėl.
------------------------------
Aš moku pralaimėti- tariau.
Trūktelėjau pečiais ir nuėjau.
O už jų liko liepsna,
kuriai nelemta buvo užgimti,
palikusi smilkalų kvapą,
nepražydusių rugiagėlių mėlį,
apsvaigimo skonį
sukepusių lūpų kampučiuose
ir baltojo sniego išpažintį…
--------------------------------- 
Pasirinkau vienatvę,
nes ji pasirinko mane.
Bičiulystė  gan įprasta,
tačiau mudvi
        pradedame
          viena kitai
įkyrėti...
---------------------------
Plaukiu dangumi,
vaikštau žeme,
svaigstu kiekvieną pavasarį...
Palieku tave,
brangioji mano, vienatvė.
Neįsižeisk...
(Tu tokia išmintinga).
Aš dar
      nekart grįšiu.

Gal vienai sekundei,
    bet grįšiu...