... patalogiška baimė
iš vakaro keltis rytuos.
Nugirstų šauksmų aide
atrasti savąjį juoką
ir tuos,
kurie dar užgims,
nuraudusiais takais
išvagoję pėdas, tylės.
Sukramtę viltį - paskęs,
poezijos rate atradę
beprasmišką flirtą,
kankins minties dievus,
ir savęs
nesupratę, veidrodiniais
smūgiais išplaks minią.
(Tai tie),
neabejingi principams,
esantiems
aukščiau, nei žmonės,
labiau už viską dievina
be principų - žmogų.