Kaliausinės - kvailos Nystės pakasynos

Mačiau senį su kastuvo kotu (be suplotos geležies galiausios) troleibuse medį sodinti norėjo

Rotušės aikštėj stovi parulskis
tarp sienų be saukos paveikslų beskūrių
žiūri į lubų susikertančias linijas
tįstančias skradžiai kiaurai
žiūrovų galvų
o dainininkės vyras jam užsiuva lūpas

sėdi parulskis krėsle sulankstytas
diafragma uždžiūvus neleidžia šypsotis
tarmybėm nuklotų eilių,
kurios prismaigstytos lavonais
kojas kilnoja batais sunkiais -
kulnai betonuoti

guli parulskis - homeras atakęs
tarp dviejų klaviatūrų
užkritęs tarp juodo ir balto
fortepijonai iš šonų
batai nespaudžia, pirštai oda bėginėja,
retėja plaukų dygsneliai -
prislegia marmuru šviežią lentelę
grabo
išdvesia voverės kulkom apnuodytos
mažos