Malšink troškulį - atrask laimę

dedikuota M-1 skybox

              Policijos automobilis rieda kaip prakaitas mano kakta. Lėtai, neskubėdamas ir erzindamas iki negalėjimo. Stengdamasis nesujudinti krūmo, pažiūriu į laikrodį. Be penkiolikos šešta ryto. Blogai. Labai blogai. Baks Banio chebra turbūt jau pradėjo. Variklis nutilo. Žinau, kas dedasi. Vienas jų išlipo ir kyla pažiūrėti, kas vyksta ant tilto. Vengdamas vakarykštės šventės dalyvių pridergtų krūvelių slenku kelio link. Jei pagaus, supakuos ir išsiųs atgal pas gimines. Galėčiau grįžt tik poryt. Jei lauksiu, šiandien nieko nepešiu. Vania gerai sakė, nereikėjo rūkyt prisigėrus.
Šeši ilgi šuoliai sutrupėjusiom plytelėmis jau praeitis. Užsiglaudžiu už balto plytų pastato. šikinyko smarvė užmuša norą gyventi. Bet ne troškimą laimėti. Šešios. Lūzeris nelaimingas. Reikėjo babanės žadintuvą nufirint. Tarta kaip tuoj subyrėsiantis traktorius. Geriau jau pakliūt farams, nei Baks Baniui. Tikriausiai jis pasirinko kairę. Prie restorano. Jei greit įkirsčiau ir mikliai nušniočiau visą dešinę iki miesto ribos galbūt pakaktų vakarui. Jie juk jau tris kart laimėjo. Turėjo išsekt atsargos ir budrumas.
Variklis vėl užsiveda. Tyliai dunksteli kryžkelės duobėje. Suskaičiuoju iki penkiolikos ir iššoku prie telefono. Mano laimei sveikas. Kortelėj du kreditai. Su mobiliu ilgai neprišnekėsi. Gerai būtų turėt Drugio raktą. Bet argi tas stabdžių stabdis ir inkaras paskolins? Septintasis smūgis į kairį apatinį kampą pasiekia efektą.,, ENTER PIN CODE” {3707}. Dabar mikliai praskrieju meniu. Pakeičiu apmokėjimo režimą. Vienas kreditas tai visai pakenčiama. Galėčiau pasiekt ir geriau. Bet neverta.
-Laba diena. Gal pakviestumėt Tomą.
-Sveikas, jaunasis žvejy. Baks Banio nesimato?
-Ant tilto? Ką jis ten veikia?
-Okei. Čiau.
Ir aš manau, kad manęs laukia. Bedaužydamas aparatą vos nesusilaužau rankos, bet negaliu taip palikt. Nenoriu, kad kas pakirstų šitą bajerį. Tarifai įgyja pirmykštį pavidalą, o aš praskriejęs skystu pušynėliu, keberiojuosi smelėtu skardžiu. Dar truputį, pro apipešiotus karklus ar kaip juos ten. Tarp hipių miegmaišiuose. Prie kito kopų krašto. štai jie gražuolėliai. Pažiūrėsim kiek jūs lauksit. Septintą pasirodo valymo brigada. Pradeda kaip tik nuo centro. Smelėtas puspilnis spraito butelis ir kantrybė dabar patikimesni už kulkosvaidį.
Gaila, Tomas žvejoja žemai. Ant specialaus žvejų prietilčio kitoje pusėje. Pažiopsočiau kaip sekas jo išprotėjusiam seniui. Keltis trečią ir kasdien traukti čia. Stinta. Du litai už kilogramą. Kiek ten tuo tinkleliu prisemsi. Galvočiai pasirenka dešinę. Apgaulingas manevras. Taktika ir strategija. Niekalas Baks Bani, tai niekalas. Lyginant su gera žvalgyba. Peršoku vielinę tvorą. Jei leisiuos tiesiai, turbūt pastebės. Neriu krūmų raizgalynėn. Įstrižai per kopas, kad pridengtų. Palaukiu kol jie nutols. Turiu dešimt-penkiolika minučių. Ilgiau Baks Banis nerizikuos.
Suknisti šakų sutvirtinimai. Iš rankos laša kraujas, o koją maudžia. Nebepastovintys paskutiniai kavinės gėrovai žvengia visa gerkle. Į sveikatą. Aplieju ranką spraito likučiais. Patikimiau nei tas dumblinas jūros vanduo. Ir ne vien dumblinas. Nustveriu viską kas pasitaiko po ranka. Dviejų metrų pločio takas iki dėžės. Stveriu abiem rankom. Viską kas žalia ir iš plastmasės. Atsirinksiu vėliau. Susikišu laimikį į kuprinę ir stveriu šiukliadėžę. Sunki, kad ją kur galas. Knisuos greit ir nepaisydamas rankos. Supūliuos tai supūliuos, bet iki vakaro dar pratempsiu. Draikau krūvą visomis keturiomis. Kuprinė maloniai pilnėja.
-P… n…, kol ausų nenuroviau ir subinėn neįstačiau.
Atsirado man pamokslaujantis barmenas. Į save pažiūrėtų. Prieglušis, tokios stirukės gyvenime nematys. Palieku likučius ir nuskrieju nuo nakties lietaus sukietėjusiu smėliu kitapus paplūdimio tinklinio aikštelės. Ji mane pridengs. Sulėtinu tempą ir dirbu kruopščiai. Nereikia per daug palikt tam išėdų laižytojui, Baks Baniui.
Dešinėj turškias kažkokios išprotėjusios bobos. Nuogos vidury miesto. Puiki medžiaga pornofilmui. Bet tam reikia kameros. Brangu. Daug sėkmingų rytų. Dar daugiau išverstų šiukšliadėžių. Normalus žmogus nepraleistų progos paspoksot. Bet aš pernelyg ilgai gyvenu tarp asfalto ir smėlio, kad tenkinčiaus vien vaizdu. Norint daugiau reikia bapkių. Nenoriu art kaip jautis. O kas man tai leistų? Ne, mano šansas vakarinis sandėris su skraidančia dėže ir Van der Saaru.
Velnias, iš anapus kanalizokinio upelio ranka mojuoja Evka. Šiapus ne jo plotas. Bet ir ne mano. Pamoju jam ir spaudžiu į kopas. Krūmų priedangoje smėlis sausesnis ir šlykščiai kabinasi už kojų. Apsuku puslankiu ir girdėdamas jo riksmus išneriu prie upelio. Nei vieno. Moliai. Per kopas nusivijo. O paupiu užkirst už vingio nepabandė. Šoku nuo tiltelio. Suknistas štormas. Vandens iki juosmens. Bet toliau gilėt neturėtų. Brendu taikydamas neužmint akmens ar kitos šlykštynės. Laikaus betoninės krantinės. Iki mano namais tapusių restorano griuvėsių koks puskilometris. O išlipt anksčiau nepavyks. Stačios ir šlapios betoninės sienos iki pat ketvirto tilto. Klaikiai maudžia ranką. Reiks išdezinfekuot degtinės likučiais, jeigu ta vakarykštė skylė jų nepribaigė.
Mesdamas kuprinę į apysveikio galinio kamabario kampą įvertinu svorį. Keturi šimtai. Bent pusė turėtų būt tinkamų. Ko gero vakar darė ypatingą savaitgalio nuolaidą tam limonadui. Jei pridėsim tuos tris šimtus penkiasdešimt tris anksčiau surinktus kamštelius. Neblogai. O Evka su Baks Baniu jau gerokai išsileido varžydamiesi dėl tų kepuraičių. Garbė ir prestižas. Pažiūrėsim kam priklausys visos bobos, kai šįvakar "Lesitos" aukcione už penkis šimtus kamštelių nusipirksiu firminę striukę. Kad tik klaipėdiškiai nenuneštų.
Apžiūriu atsargas. Penki obuoliai ir paskutinis stiklainis uogienės. Sunkus tas gyvenimas, kai tau dvylika metų. Bet tebūnie pašlovinti reklaminiai žaidimai, dangaus dėžė ir vasara.