Tai neapčiuopiama trauka.
Naktis be miego.
Seniai taip buvo.
Susilaikau
nuo glamonių,
aistros,
senų pažinčių neatnaujinu-
“Tuščias ramsas” - tariu.
Laukiu tavęs…
Žengiu žingsnį
pirmą,
nedrąsų,
žodžius į vatą vynioju -
supras…
Praėjusias dienas menu,
o tarp eilučių
subtiliai kalbinu tave…
Suprato - ne?
Atsakymas tai
ar žaidimas?
Sudvejinti jausmai.
Pradžia
ar pabaiga.
Iš kortų namas pastatytas
subyrėjo?
Ne?
Tyla.
Mąstau.
Tu abejoji.
Netikra ir aš.
Kažkas vartus atkėlė -
alsi kaitra pavasariu alsuoja,
letargo miego pabudimas.
Žiū - nuotrauka pražydo
tavo šypsena.
Susidvejino jausmai
ir protas.
Dvikova.
Kova. Tarp “už” ir “prieš”.
Už naują pradžią -
prieš nusivylimą.
Už laisvą pojūtį -
prieš praeities klaidas.
Vėl kitas raundas.
Už tai, kas liko mums
prieš tai, kas buvo…
Be nuodėmės kalti
abipus vartų stovim,
nedrįsdami įeit -
- gal laukia ne manęs?