Ištroškę mirties savo paukščių
Takais išėjom.
Per kaspinu surištas pasakas...
Per kūdikio krikštą,
Paraudusios
Saulės
Akim,
Baltu
Sniegu
Prisikėlėm
Pasauliui
Iš debesų
Apie plunksnų
Minkštumą kalbėti...
Dabar tik pargriautas vėjas
Mūsų plyštančius sakinius ryja,
Juos vandeniu paversdamas...
Po lietum
Žvilgsnių
Badomi
vartomės...
Iš smerkimo mozaikos
Naktimis suklijuok
Sparnus...
Kokonams
Plaštakių
Plyštant,
Lėtai
Išsirisdami
Įrodysim—
Mes galim nekristi...
... išskristi...