be palikimo

akibrokštai alina
vėlei
suvėlei
rytą kvailystėm

einu išsitaršius
(žiūrim
ką turim)
gatvę tuščiausią

nebėga šaligatviais
sienom
nei vienas
tikras šešėlis

išeini nepalikdamas
ženklo
nei rando
širdyje nei žemėj

Tuščius turiu delnus...

Ir širdį neužimtą...

Dar gatvės tą tuštumą...

Ar ilgam?
Ar supykęs
Negrįši?