(smuiko virpėjimas geriasi į debesis...)

smuiko virpėjimas geriasi į debesis
mes pasiliekam ant griovio krašto
pasiklausysim lietaus grojimo
kai niekas nekalba apie miegą
privalumus ir trūkumus valgant
spalvotus lipnius žiedlapius
garsais pritvinkusius debesis sekiojame
visą kelią iki pietų stalo
prie obuoliais nutaškytos žemės
kvepiančios  nesužydėjusiom našlaitėm
dygstančiais sparnais nusipurtom
nuo smuiko apsalusią rasą
jau... pirštuose gimsta garsai