Svirpliai su Stradivarijumi,
amžiną jam atilsį, sudarė
sandėrį: iš pragaro, o gal
iš rojaus, atleiskit, tiksliai
nežinau, atvyko smuikų
siuntinys. Ir mano įniršis,
manasis įsiūtis, dabar,
kasnakt, vis auga, mano
dantys glėbesčiuojasi
tarpusavy, o meno
suvokimas tirpsta
miego spaudžiamas.