Paskaitykit dar kartą...

Mergaitė atstūmė berniuką. Daugelis sušuksit banalu. Bet neskubėkit jos smerkti, prisiminkit - buvot banaliais. Berniuką paliko dėl kito. Girdėta. Bet perskaitykit dar kartą.
Ji mano, kad gali nusisukti nuo jo, kad gali išeiti iš žaidimo. Užstatas dvi širdys. Ji tiki, kad surado  kažką naują, kuris padarys daugiau nei padarė jis. Užstatas gyvenimas. Bet kai lieka viena, ji mąsto apie jį ir nori jam paskambinti. Kai niekas jos neapkabina, ji ilgisi jo rankų šilumos. Tiki suradus tobulesnį  jausmą, bet neduos jai naujas žmogus, tiek kiek paaukojo senasis. Koks jausmas, kai esi kažkam vienintelė, o eini pas tą, kuriam būsi akimirka. Bet kai lieka viena, ji nori šaukti jo vardą, ir maldauti, kad sugrįžtų...
Aš rašau tai, ką galvoja berniukas... nesmerkit, kad galvoja taip visi...
" Pasakyk, kas atsitiko? Aš vis dar galvoju apie mūsų svajones. Apie žodžius, kurių jau niekada netarsim vienas kitam, nors ilgai juos sau kartojom. Kaip mes galėjom prarasti vienas kitą? Na, ir kas, kad visi kartojo – tu man ne pora. Bet širdis šaukia – antra pusė Tu mano . Argi mes nelaimingi, kad suradom vienas kitą? Tai kodėl paleidžiam? Tai kodėl stumiam išeiti? Aš nežinau, ką daryti? Jaučiuosi toks silpnas. Tu kovojus su manim prieš visą pasaulį, dabar stoji šalia jo. Ak, mergyte, padėk man stoti prieš jį... padėk įsimylėti. Vieni sako meilė yra upė, kurioje paskęsta žmogaus siela. Kiti sako meilė yra alkis, kurį numalšina, kito žmogaus jausmai. Aš sakau, meilė yra rožė, kuri kvapni, bet skaudžiai duria. Ir aš noriu ją nuskinti.  Juk žinai, nebūsim mes kartu, tai padėk surasti tą žmogų, su kuriuo galėčiau dalytis žemiška laime. Suprask mane, ir pasilik šalia. Neišeik.
Aš noriu  tave tik trumpam suvilioti. Tu esi tokia graži šiąnakt. Tavo akys tokios mielos. Tavo lūpos tokios saldžios. Daugelis žmonių manęs nesupranta, nes jie manęs nepažįsta. Aš tik noriu paliesti tave ir apkabinti. Man tavęs reikia... dieve, kaip man reikia tavęs. Aš tave taip myliu.
Bet jei aš pasakyčiau, kiek daug man reiški, tu manęs nesuprastum. Aš negaliu kalbėt, aš negaliu tylėti. I‘am going in crazy.
Apkabink mane, pabučiuok, nesakyk sudie. Mano, mergyt, aš noriu kalbėti su tavim, aš noriu būti su tavim. Tu nusigręži -, ak, pabučiuok mane, nors atsisveikinant. "
Mergytė bando paguosti paliktą berniuką, bet dar labiau jį skaudina... ar ne taip pasaulį yra...?
"Kažkas yra tavo akyse. Perlai iš giliausių jūrų? Rasa nuo vešliausių  pievų? Ašaros? Neverk, aš vis dar su tavim, aš vis dar girdžiu tavo šnabždesį, aš vis dar pasislėpusi šešėliuose tave stebiu. Neverk, nėra taip blogai, aš vis dar galvoju apie tave. Prisimink, aš niekada tau nemelavau, prisimink, kaip jaučiuosi dabar... daugiau niekada neverk... dėl manęs niekada... berniuk... "
... laikas bėga... berniukas vis rečiau mąsto apie mergaitę, bet kartais vis dar apima keistos mintys...
"Tu ir aš - turėjom būti kartu. Kartu kiekvieną dieną . Amžinai. Jaučiu, kad prarandau tave. Aš negaliu patikėti, kad taip yra. Bet privalau tave paleisti. Nieko nesakyk, nesiteisink, ir nekartok - skaudu. Aš nenoriu tavo minčių. Tu ir aš.. ak  ša... ša... mergyt
Aš taip ilgai laukiau stebuklo: visi sakė būk stiprus, nepasiduok. Broviausi per tamsą, klupau, stojau, tikėjau -  nauja diena išauš. Ša... nieko nesakyk – tikėk manimi.
Aš matau dangaus žydrynę, ir baltus debesis joje. Jie tavo pranašai. Aš noriu tikėti, kad atsiuntei juos, kaip dovaną, kaip ženklą, kad galiu mylėti žemišką angelą. "

Aplinkui mane milijonai veidų, nėra tuščios erdvės.  Apgaulingos šypsenos tęsia  dieną, ir niekur niekas nenueina. O tu sėdėdamas tarp keturių sienų parodei man kelią į begalybę. Gatvėse žmonės pardavinėja širdis, netikėdami rytojum. Aš nerandu laimės be liūdesio, o svajonė, kurioje  mirštu, gražiausia ką aš kada nors turėjau. Vaikai laukia dienos, kai jiems sukanka dar vieni metai. Aš bandau pasakyti, kad žmonės bėga ratu, o pasaulis pamišęs. Pamišęs ir tu, nes parodęs man kelią, palieki tarp keturių sienų. „Atminimų sąsiuviniuose“ visada klausdavau – "ar aš Tau patinku? ", tik tų sąsiuvinių niekada  neduodavau vaikinams.