Šuniškai...

Pavargusiomis gatvėmis klajoja piktas šuo,
Pavargęs, nuprotėjęs nuo šuniško gyvenimo.
Ateis ir jam niūrus ir darganas gyvenimo ruduo,
Širdy neliks net menko vargano rusenimo.

Apmėtytas akmenimis ir uitas nesurado vietos,
Išspirtas  šeimininko į svetimą jam gatvę,
Šlubuodamas, ramstydamas patvorius suplėkusiu, kraujuotu kailiu
Ir kruvinom pavargusiom akim vis žvelgia bailiai į nepažįstamą vienatvę.