Beskaitydamas įsižiūrėjau į pirmą ir paskutinį posmą: liuksiški. Kai perskaičiau pabaigą, atspėjau – daina, pažvelgiau į žanrą – iš tiesų – daina... Matyt, skaičiusieji nelabai įsivaizduoja, kaip ta daina turėtų skambėti, kad taip žemai balsuoja... aš visiškai neišmanau, kaip ji skamba, bet nujaučiu... pirmąkart man taip: skaitau žodžiu ir nė kiek neabejoju, kad tai daina... kaip eilėraštis tai nelabai, skaityti tikrai nepatrauklus, tas rimas toks banalina labai labai, nes toks labai paprastas, akivaizdus, bet kaip daina: man jau net ausyse skamba...
Tekstas gal ir nestiprus, bet su muzika, su melodija, manau, daug daugiau knygelių užsitarnautų, todėl duodu avansu...
nei pirma, nei antra, nei trečia - man nepatiko. even if melodija ar kas ten, fonas būtų geras, žodžiai... na, nepykit, rimtai nieko verti, ypač kai dalis jų rašyti tik tam, kad surimuoti: reputacija, situacija, gracija and so on. niekaip. :/
1. čia yra repas :)
2. iš kur tas noras kalbėti visų vardu ;]
3. man labai nepatinka, kai tiek pradžia, tiek pabaiga būna identiškos ;/ lyg neturėtume ką pasakyt ;/