Nuodėmė nenorėti gyventi,
kai pritrypta dūšioj lyg tvarto dugne,
kai jausmų aštuonkojis nemyli tavęs,
nuodėmė negyventi,
kai vaikai neužaugę, kai serga tėvai,
nuodėmė neturėt nuodėmių,
nuodėmė numarint save dvasiškai,
nešvęsti sekmadienių
dėl tų sušiktų pinigų,
nuodėmė nenorėti gyventi.
Aš kartais nenoriu,
tačiau vakare pamatau
lovytėje miegantį vaiką.