Verk su ašarom, tu verkti nebijok
Juk tai visai ne gėda, o širdies daina!
Perpildyta ji - už tai ir liejas per kraštus- taurė,
Kad ištuštėtų, o gal ją apvertė?
Kad pastatytum ir pradėtum semti vėl.
Ateis naktis po jos kita diena-
Tu semk, tu gerk viską, ką duodu,
Nesidairydamas, kas viduje,
Nes aš esu gyvenimas!
Begalinis, o kartais ir beprasmis,
Bet vis tiek gyvenimas! Mylėk mane!..
2004-03-29


Danielius POmirties














