Vivo(no)

Atsitiko kartą: basi žingsniai
per raudonus kalnus
spygliais spygliais nuskubėjo -

tik beldžia, tik meldžia,
vidun įsigremžę.

Pasistiebę jie debesis
pirštais ar smilgom
ar smėliu suvilgo

Ir  rodos
brūkšniais brūkšniais
suliniavo, linus apdainavo
jų neregėję,
ir būtų jau ėję -

Tik atsigręžė, sako:
žinai, šiąnakt akys
sniegais sniegais
aplimpa, lyg kas jas
iš naujo nulieti
bandytų.

Ir pabūti panūdo
ilgiau. Toliau nebelėkt,
idant pėdas paliktų.

pakelėn pakelėn
jie laukimą išlaistė, -
kad dygtų.




vivo  -  it. muz.  - gyvai
vivono - it. - gyvena