Užknarkia
atsisveikinimui.
Ir šilta man šalia
ir noris verkti.
Paunksmėj Vilniaus
susisaistėm,
paunksmėj Vilniaus
tenka skirtis.
Ne su visam, -
meldžiuosi:
- Kad tik ne!
Kas tada virtuvę
papuoš džiovintom
paprikom?
Arbatą kas džiovins
palubėje?
Žinau, nereikia
būti taip, kaip buvo.
Reikia, kad geriau.
Dar pagalvoju:
- Nepražuvom.
Ramiai atsigulu.
Jinai gi dar ramiau.
(Užknarkia)
_________
Kabosim kartais
Kojomis virš
Vilniaus?
2004-03-25