Trupiniai iš batų iškratyti
paukščiukams nebeskanūs,
o man kažkur matyti.
Ir triukšmas (kai jie ritas) -
pakęst sunku, paskęsti galima.
Ausis laukan pro stiklą!
Rytas.
Pernykštės pavėsinės lapas
(užu ausies statytos)
ant trupinių krūvelės tūpia,
ir natomis nuo jų pakyla
Harararam murmelės.
Ach, toks ankstyvas rytas,
o triukšmas neišpasakytas.
Sukaustyti ledynai puodais, šaukštais lipa.
Ir liepžiedžių kompresas (jau atšalęs)
nuo krūtinės
tiktai trumpam, tiktai minutei
susideda į užmiegotą delną
ir - pro langą.
Antram aukšte jau sninga!
Tss.. dar rytas.