Valpulrgijos naktį
ant aukšto kalno
neužmirštuolių
puokštę aukosiu
smilgų ramiam
pavėsy.
Įsisupusi į juodą
nakties skraistę,
bėgsiu taku,
kasom išpintom,
kliūdama
už raudančių šakų,
su drebule baime
pasidalinti ir
juodvarnius,
kaip brolius,
apkabinsiu,
rasa pagirdysiu,
lauk (ė) siu.
2004 m. kovas 25 d. 19: 25: 14