Kiekvieną rytą Saulė mus dalina terminatoriais*,
Devynias planetas apskritimu,
Nes ribos pabaigų neturi.
Tik mes, namų neramios dvasios,
Deja, nebepažįstame ribų.
Perskaitęs eiles Poltergeistas padega užuolaidas ir sėda greta Mišukovo pusryčiauti.
Madam Mišukova, piešdama sau naują akį: Girdėjote, Žygimantas šį rytą pabudo nauju žmogumi - Augustu. Kolosališka transformacija, sakyčiau.
Mišukovas: Kvailys.
Madam Mišukova: Pats tu, Mišukovai, kvailys, stuobrys netašytas, ir rankų prieš valgį nesiplauni.
Mišukovas, pakilęs nuo stalo, trinkteli Poltergeistui per snukį. Jau dvidešimt metų Mišukovas kiekvieną rytą muša Poltergeistą. Jis vienintelis šiuose namuose vertina pastovumą.
*Terminatorius, tai ne tik Arnoldo Švarcenegerio personažas, bet ir linija skirianti apšviestąją planetos pusę nuo tamsiosios.