Baimė.
Vorų kojelėm pritipeno,
išbraižė jautriai
mano veidą
puvinių apdegintom šaknim
(bandai save suprast - ugnim ugnim)
"BIJOK nes toks tavo likimas,
bijot nekęst, bijot nekęst... "
kraupiu balsu
murmėjo
paslaptį kurią
tik vėjas žino
suklupus vėtroj
vieną kartą pasakiau
žinojau kartą jis išduos
nuslėpti - neįmanoma
gal nenorėjo skriaust
bet drabstės
šlykščiai
subtiliai siūlė vyno
kad susmukus
verkčiau
ŽINO -
"Gerk tik gerk, pajausk tą dievišką skystimą
užpildys širdį
apgaruos mintis
rūgštim
to vynuogyno
BIJOK
tiesiog bijok - SAVĘS"
trupėjo mintys
tik juodai baltas kinas
kur žmonės šoka
kalba
mes negirdim
įgarsinta tik muzika garsia
titrais
o veikėja pagrindinė
aš.
Dar vyno.