Netvarkingai miegantis veidas...

Pelijantys miražai,
šiandienos per vakar
ir būties į nebūtį-
užduso
drožlemis
minties

Kas naktį
vis kvailiau
išmintingumu dvelgiant
Tave pagaunu,
o, mano mūza,
dvėsk
merdėjančia mano kūryba...
tiesiog pamiršk saulėlidį...

O mažas mano
ledkalni,
panirk krauju
į nešančią nelaimes srove-
šiandien ji mano
palydovė,
o vakar buvo noras...
išsyk..

Maža būtybė,
kasnaktį vis kitokia,
iškreiptom mimikom
ir veidu,
srūvančiu
aistrom-
šilkinių patalų kapuos nebūta....